Už poezijos rinkinį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomas ir bronzos medalis

Balandžio 27-28 dienomis Palangos Senojoje gimnazijoje praūžė 56-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas, į kurio poezijos sekciją buvau pakviesta ir aš! Konkurso metu, suskirstyti nedidelėmis grupelėmis, bendravome su poezijos sekcijos komisijos nariais, darbų vertintojais - rašytoju ir fotografu Ričardu Šileika, Konkurso komisijos pirmininku, literatūrologu, rašytoju ir eseistu Regimantu Tamošaičiu bei poetu, eseistu Donatu Petrošiumi. Dar nuo praėjusiųjų metų konkurso Kaune puikiai atsimenu jų patarimus bei įžvalgas, todėl nė nekyla abejonių, kad ir šių metų patirtis ilgainiui pasirodys be galo naudinga! Padedami vertintojų mes aptarėme savo eilėraščių struktūrą, tobulinome meninę kalbą, supratome, kad reikia rašyti ne tik sau, kad poezija yra universali kalba išreikšti ir tai, ką matai, ir tai, ką jauti.

      Pasibaigus darbui sekcijose, laukė jau tradicija tapęs renginys - kūrybos vakaras, kuriame konkurso dalyviai skaitė savo poeziją, prozą, eseistiką, vertimus. Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau ant scenos perskaityti keletą savo kūrybos eilėraščių, o tas jausmas, kai stovi prie mikrofono ir tau ploja už tai, ką sukūrei pats, yra tiesiog neįkainojamas.

Kitą rytą, konkurso dalyviams pailsėjus ir gerai išsimiegojus (arba išvaikščiojus kiekvieną Palangos kampelį), gimnazijos aktų salėje vyko iškilmingi apdovanojimai. O rezultatai tiesiog neįtikėtini, nes trečioji vieta - mano! Negalėjau patikėti, kai išgirdau savo vardą ir buvau apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos III laipsnio diplomu už poezijos rinkinį „Amžinojo įšalo gatvėje“.  O kai ant kaklo užkabino bronzos medalį, aplankė nuostabos jausmas, nes negaliu patikėti dar ir dabar… Matyt, teks siekti didesnių aukštumų kitais metais, nors jei tik galėčiau, tokiuose konkursuose, kaip Jaunųjų Lietuvos filologų, lankyčiausi daug dažniau...

vėtros

kartą įtikėjau į tai, ką

ūžavo vėjai, nuolat

įkyriai mušdavę

mano ausų būgneliais.

tuomet varnėnų pulkai

išnešė mane iš guolio,

jų spragsėjimuose snapais

skambėjo užkoduoti noktriurnai,

pravirkdantys net

marginalus, besipliuškenančius

ištisų tautų kraujoplūdžiuose.

šitiek neteisybės

sutelpa į pusvalandį griaustinio,

kaipgi nepastebėjau,

kad nubyrėjo magnetukai

nuo šaldytuvo, kad

balsės atsiskyrė nuo priebalsių?

                                                                                         Mėta Raudonytė, II kl gimnazistė